Išleidimo metai: 2009
Originali knyga parašyta anglų kalba
Puslapių skaičius: 336
Trumpas knygos aprašymas:


Kaip jaustumėtės, jei gyventumėte šalyje, kurioje
privaloma namuose iškabinti šalies prezidento portretą ir jam lankstytis
nacionalinių švenčių metu, šalyje, kur seksualumas leistinas tik
reprodukcijos tikslais?

2010 m. BBC Samuel Johnson prizą laimėjusi „Neturime ko pavydėti“
paremta eilę apdovanojimų pelniusios žurnalistės Barbaros Demik
septynerius metus kauptais pokalbiais su šiaurės korėjiečiais
pabėgėliais. Knygoje kuriamas tikrasis daugeliui nepažįstamas ir sunkiai
įsivaizduojamas Šiaurės Korėjos vaizdas: badas, didžiulis energetinių
išteklių stygius, masinė propaganda, Didžiojo Vado kultas ir žmogaus
kasdienės realijos.

Knyga įtraukia įtaigiu pasakojimu, kvapą gniaužiančiais įvykiais ir
neįtikėtina knygos herojų – eilinių žmonių – patirtimi. Ar gali būti
taip?


Nuomonė apie knygą:

Mane ji labai sužavėjo ir net praėjus metams po perskaitymo viską gerai atsimenu. Retai turbūt man pasitaiko tokia knygą, kuri taip įsirėžtų į atmintį. Sužavėjo veikėjo charakteriais, skaitydama buvau pakraupusi valdžios abejingumo - kaip gali būti branduoliniai ginklai būti svarbiau, kai tautą badauja - tai tiesiog kažkas tokio, ką mano protas sunkiai suvokia. Ir kaip žmonės gali būti tokie žiaurūs.
Labiausiai domino Mi-ran istorija ir drąsios merginos Oak-Hee, kuri rizikuodama savo šeima ir pačios savo saugumu bėgo į Kiniją.
Labiausiai sukrėtė turbūt ši ištrauką (buvo sunku išrinkti, nes tiesą pasakius, visa knyga labai sukrečianti.)
" Kai moteris pasakojo apie nuo bado mirštančius savo penkerių šešerių metų amžiaus mokinius, mūsų maistas ant stalo liko nepaliestas. Merdintiems vaikams ji privalėjo kalbėti, kaip jiems pasisekė gyventi Šiaurės Korėjoje. "