Didžiosios kinų sienos ilgis
Didžioji kinų siena (Chang Cheng - Ilgoji siena) yra be abejonės
viena įspūdingiausių Kinijos įžymybių. Deja niekas tiksliai nežino,
kokio ilgio ji iš tikrųjų. Manoma, kad sienos ilgis siekia apie
6350 km (pagrindinės
sienos ilgis apie 2400 km.)Tai didžiausias rankų darbo statinys
pasaulyje. Galima kai kuriuose šaltiniuose rasti, jog sienos ilgis
beveik
6800 km. Bet ne visais laikais siena buvo vienodo ilgio.
Sienos paskirtis
Pagrindinė siena puikiai prisitaikiusi prie reljefo, vingiuoja palei
upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų ir
žemės/molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje
jos plotis 4,6- 9,1 m.(vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos
aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės
sienos). Maždaug kas 180 m. buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m.
Aukščio). Didžioji siena- tai gynybinis įrengimas Kinijos šiaurėje ir
šiaurės vakaruose. Ji tęsiasi nuo Chinvangtao rytuose beveik iki Kaotai
vakaruose (Gansu provincija). Didesnioji sienos dalis buvo pastatyta
valdant pirmam Kvinų dinastijos imperatoriui Kvin Ši Huangdi.
Jau
prieš 2700 m. atskiros kunigaikštystės statė sienas, kad atsiskirtų nuo
kaimynų. Pirmasis imperatorius įsakė jas nugriauti (maždaug prieš 2200
m.), kadangi jis siekė suvienytos imperijos. Tada išliko tik sienos,
esančios šiaurėje ir gynusios nuo klajoklių tautų: tokių kaip hunai ir
mongolai.
Tik valdant pirmam Kinijos imperatoriui Kvin Ši Huangdi
buvo pradėti sistemingi sienos statybos darbai, gynybinių pylimų
įrengimas (maždaug 221 m. prieš Kristų). Apie 204 m. prieš Kristų darbai
buvo baigti. Spėjama, kad prie Kvin Ši Huangdi pastatyta beveik 1900
km. sienos, apie anksčiau pastatytas sienos dalis negalima vis dar
pasakyti, ar jos buvo pastatytos kaip viena visuma, ar visiškai
nepriklausomai viena nuo kitos. Hanų dinastijos metu sienos dalys buvo
sutvirtintos ir tarpusavyje sujungtos. Pirmoji siena vėliau nugriuvo,
nes imperijos centras persikėlė tolyn į pietus, o mongolai, nuo kurių ji
turėjo apginti, ją smarkiai apgadino, kai jie 13 a. užkariavo Kiniją.
Tik sekanti Mingų dinastija (1368- 1644) vėl užsiėmė sienos statyba,
siekdama sustabdyti klajoklių tautas. Mingų dinastijos metais siena buvo
patobulinta ir išplėsta, pakeičiant senus molio ir žemės pylimus mūrine
siena. Ir šiuo laikotarpiu siena buvo pastatyta tokio ilgio ir tokios
formos, kokią mes ją šiandien žinome.
Siena šiandienDabar restauruota tik pora kilometrų , ištisos sienos dalys pusiau griuvėsiai, o kitos visiškai sunykę.
Ilgus
metus vyravo nuomonė, jog kinų sieną galima pamatyti iš mėnulio plika
akimi. Deja taip nėra, kadangi siena nėra pakankamai plati. Tai 2004 m.
turėjo būti pataisyta Kinijos mokinių vadovėliuose po to, kai pirmasis
Kinijos astronautas (taikonautas) Jong Livei, 2003 m. spalio mėn.
sugrįžęs iš kosmoso pasakė:" Vaizdas buvo nuostabus. Bet aš negalėjau
pamatyti Didžiosios sienos".
Kinų siena yra turistų gausiai lankoma.
Labiausiai mėgstama vieta Badalinge, kuris yra maždaug 70 km. už Pekino.
Čia, panašiai kaip Uždraustajam mieste, galima visada pamatyti būrius
žmonių. Apžvalgai puikiai tinka ir kita vieta- Mutianju. Nuotraukose
aiškiai matosi, kad siena daugiausiai gana stati. Be to ji tokia plati,
kad ja galima naudotis kaip gatve.
1987 metais UNESCO paskelbė Kinijos sieną pasaulio kultūros paveldu.